pariauga

pariáuga sf. (1) Gs, Šn žr. parauga 1: Tokio[je] pariáugo[je] nepriganysi Nm. Kur daug pariáugų, ten daug nenaudingos žemės Skrd. Prasta ten žolė – tokiose pariáugose ir būt negalia geresnės Alk.